Vienintelė tokia...

Santrauka:
Kadangi tai tik blykstelėta, tai ri(t)mu šiuo atveju „nesublizgėta“...
. Nusliuogia žvaigždės kaminais
Ir ropščias audeklu skarotu.
Kutena uoslę kvepiantys sakai,
Bešokčiojant spygliuotam šoky.
Kai kinoteatras lange
Juodą užsklandą rodo –
Krebždena stebuklas
Į kiekvieną pastogę.
Yra vienintelė naktis –
Tokia brangi.
Užmiegi.
Nubundi:
Ir ant pirštų galiukų
Pasistiebusį rytą randi...
Besparnis angelas

2007-12-11 09:04:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2007-12-11 17:07:08

Turbūt nereikėtų labai jaudintis dėl ritmų, rimų... Svarbiau, man regisi, įdiegti sieloje ar galvoje tai, ko nori.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2007-12-11 17:05:54

l.geros pirmosios eilutės.
Bešokčiojant spygliuotam šoky-
nelabai suprantama,kas šoka:
autorė(L.herojus)?kibirkštys?
Vietoje k.teatro ką nors stipresnio galėjai rasti.
O pabaiga gera.
..............................
Atleisk,mano subjektyvios mintys gali nesutapti su Tavosiomos.
:)

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2007-12-11 16:56:11

Vienintelė naktis, kai rytą atrandi... ji iš tiesų brangi... Žavu. :)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-12-11 14:00:46

Žaviai, įtaigingai vaikystės nuotaikas gaivina:)
Ypač labai patiko pirmosios keturios eilutės. Netgi vien jos būtų gražus poetinis blykstelėjimas.

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-12-11 11:05:15

Jauki naktis... Džiaugsmo laukimas.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2007-12-11 09:23:59

man primena kažkodėl Kalėdas, toks jaukus eilius... ypač tos žvaigždės prie kaminų.