Šiukšlių varžybos

Santrauka:
Gimusi kažkieno valia buvau įtraukta į varžybas. Deja ir gimimas nuo manęs nepriklausė.
Aš vemiu savo būtį... ir visus bebrus, kurie pragraužė jos tvirtinimus. Esu kaip sraunus vanduo krentantis iš buvusio tvenkinio, raižantis savo šonus į atsilaupiusias medgalių žiaunas... ir į akmenis, kurie kietai išdirbtais kojų spyriais talžo dabartinį laiką ir visa, kas plaukia su sužeistu vandeniu: nugaišusius nendrynų kuokštus, žuvų karalysčių žoles, gamtinius musių sarkofagus ir begėdišką rydienos mirtį.

Teku sparčiai ir pasroviui, bet atsilieku nuo bendrakeleivių. Nuo apnašų (net nuo jų!)... Dėkui Die mano vandeniškos prigimties senvagė dar nepaskendo dugne, kuriame it švitrinis popierius pasiligojusių apnašų žandus gludina invalidiškai tūnoti tegalintis smėlis. Greičiui padininti lenkiu galinį verpeto peleką. Pamažu jis įgauna žuvies uodegą (gal ir aš jau virtau žuvimi?)...

Iššoku iš vandens pasitikrinti ar įgavau sušliužėjusį snukį, tačiau akį patraukia pakrantėmis nusidriekęs šiukšliukų frontas. Cha! Įkibo parazitai rudagalvių nendrių plaukuosenose, o vanduo negailestingai juos aplenkia net nepaglostydamas švinkančio mazonezo smarve pravisusių galvelių. Nendriagalvės kaip fanės ploja ir ošia iš šaknų kylantį pasigėrėjimą. Nesuprantu, kas toms vištpalaikėms atsitiko, juk šiukšliai stilisto vėjo sukurtose šukuosenose ne toks jau puikus laimikis.

Ponas dangus sudarė sutartį su vandeniu, kad galėtų vaidentis jo veidrodyje. Šnypščia, jog šiandien dykai virtau undine.
shakida

2007-12-10 22:49:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-07-22 22:41:09

labai įdomiai

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-01-06 18:41:55

na taip-
mooodernizmas,

o paskutinė eilutė
galėtų pretenduoti į atskirą...hm...haiku (?)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-12-11 03:16:06

tarpuose tarp apakimų būtų , turiu omenyje tarp apSakymų (realių nepasamoninių srautų, t.y. tokie gyvy intarpai, poezija ir kartu lyg naktis - pasaulis miega; kažkas tokio; (tokia paskirtimi pasirodė šis labai ne dirbtinas kūrinys, vis tik turintis mintis apibrėžtas po metaforomis, po įvaizdžiais) daug tokių atotrūkių viename romane iš apsakymų;

(karti ir aprastas ruduo > klaida kartU ir paprastas ruduo.) bet tikriausiai supratote.)) nemėgstu svaičiojimų, kurie dirbtini sumąstyti, nepajausti ir neužčiuopti, įvardinti pasąmoniniais srautais, kada jie dirbtini ir atvirkščiai, kai jie organiški , labai puiku, žaviuosi ir įdomu - užčiuopiama; pukiai jums tai išeina parašyti, sklandžiai, "tai yra, lyg tai, ko negali prisiminti ";)))

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-12-11 02:49:27

/žuvų karalysčių žoles/ nuskambėjo dirbtinai, (tekste) toje vietoje padarė spragą; ir kažkodėl rašyčiau Į begėdišką, o ne IR begėdišką rudenio mirtį. čia rašyčiau (taip smagiau persiskaitė, kai užkliuvo ta vieta kuri prasivėrė kiauryme, spraga tekste (kur tekstas paleidžia šiek tiek.) /...... sužeistu vandeniu: nugaišusius nendrynų kuokštus, žuvų žoles, gamtinius musių sarkofagus Į begėdišką rytdienos mirtį. /
taip nepaleidžia tekstas (tik viena iš skaitytojo nuomonių)

čia tikriausiai klaida, (supratau majonezo, bet pagalvojau arba pajutau surūgusį polonezą, kažkaip.) > mazonezo (o gal nuo tų fanių asociacija jausminė ir sukelia prašvinkusį Polonezą, nežinau, bet įdomiai.)

patiko labai; tik vieną sakinį tikrai keisčiau; Kūrinys, miniatiūra, rudens poezija, bet ne lyrika, ir urbanizacija o kartu ir švarus pūvantis gėris, viskas sumaišyta, plius evoliucijoje mutacija ir mazuto yra ir šiukšlių, labai gerai viskas supinta; man smagiai skaitėsi; jūs gerai rašote, neprigalvodama pasąmonės srautų, o lyg užčiuopdama ir pateikdama skaitytojui užčiuopti; organiškai; Kranto kvapas ir ruduo nugeltęs ir jau labai vėlyvas, ant šakų pakrantėje tyso žolės geltonos išsitempusios, viskas be lapų drėgmės kvapas ir tyla; nėra paukščių girdisi oras; maloniai klampus organiškumu; (gerai kad ne ilgas, būtų pilstymas; ir trukmė pajausta; kokiame romane galėtų būti tarp atskirų apsakymų tokia prozinė atmosferinė poezija; jei romanas būtų iš pasikartojančių jame herojų, susitinkančių susipažįstančių toksai užmestas tinklu vienu ir nedalomu, nors atrodo kad jie neturi besisiejančių gijų, bet vienas tinklas; tarpuose tarp apakimų būtų štai tokie intarpiukai;) taip pasimatė; Gyvai;
(gal klaidelės čia?: rydienos > rytdienos; padininti > padidinti; švinkančio mazonezo > švinkstančio majonezo;)
(nors gal tai mutacija, taip specialiai mutuoja ir kalba, keičiasi gomurys, "snukiui sušliužėjant : t.y. citata: "Iššoku iš vandens pasitikrinti ar įgavau sušliužėjantį snukį..." ---- ir tokia mintis ateina, gal taip specialiai; nors užneša į klaidas;) daugiau globaliniu atžvilgiu, jau pirmas sakinys įveda: "aš vemiu savo būtį" lyk žmonija evoliucionuoja, keičia aplinką, ir kinta pati, šliaužioja vieni prieš kitus, daiktai nebegyvi, vardai daiktų nebegyvi, sąvokos bankrutuoja praranda savo esmę; sušiužėjimas, o iš to urbanizacija, lyg evoliucijoje ruduo karti ir aprastas ruduo su urbanizacija šalia, kažkas tokio; šauniai tikrai. (tik žuvų karalysčių žolių atsisakyčiau); ten dirbtinai ir spraga.
:)