Ta žinia, lyg auksas pabalęs.
Taip džiaugsminga, bet taip apgaulinga.
Eilinį syk ir vėl pamelavo,
Nors atėjo tyrai sąžininga.
O naktis juoduma padabinus
Dangų, kartkarčiais blyksteli žvaigždės.
Sąžinės ji taip pat nepamilus,
Birželiui atslinkus baltąja plaikstės.
Jūra paniūra. Kalbėti neverta –
Kokia sąžinė Neptūno gniaužtuos!
Gelmių dugne laivelių paberta,
Tarp bangų ir dangaus sielos įgulų plaikstos.
Užmiegu sąžiningai nurimti,
Nes šiandien jokio blogio jau nenuveiksiu.
Nubundu – išeinu gyvenimo žaisti
Sąžinę dviem spynom tvirtai užrakinsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2007-12-10 23:30:29
Sąžinę dviem spynom tvirtai užrakinsi? na ir be reikalo , kolega , mielas. palik atviras duris į sielą:0
Anonimas
Sukurta: 2007-12-10 22:59:15
paskutinis stulpelis labai
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-10 19:42:53
Ties birželiu stabtelėjau... hmmm.
Mintis užtaisyta ir nutaikyta taikliai, tik ritmai su rimais pabėga, nes į mintį netelpa gal?