Ta žinia, lyg auksas pabalęs.
Taip džiaugsminga, bet taip apgaulinga.
Eilinį syk ir vėl pamelavo,
Nors atėjo tyrai sąžininga.

O naktis juoduma padabinus
Dangų, kartkarčiais blyksteli žvaigždės.
Sąžinės ji taip pat nepamilus,
Birželiui atslinkus baltąja plaikstės.

Jūra paniūra. Kalbėti neverta –
Kokia sąžinė Neptūno gniaužtuos!
Gelmių dugne laivelių paberta,
Tarp bangų ir dangaus sielos įgulų plaikstos.

Užmiegu sąžiningai nurimti,
Nes šiandien jokio blogio jau nenuveiksiu.
Nubundu – išeinu gyvenimo žaisti
Sąžinę dviem spynom tvirtai užrakinsiu.