Ak, mieloji,
Ir vėl grįžai prasigėrus.
Tau smirdi
Iš burnos.
Rūkei?
Tabako Tu
Jau neatsikratysi...
Ach, mieloji,
Nemeluok
Žinau – šėliojai
Visą naktį.
Ir su kitais
Džiaugsmingai
Nuodėmės
Tu ragavai.
Uch, mieloji,
Mano susižavėjimas
Vis dar neblėsta.
Bet jis neamžinas.
Kada nors,
Nieks Tavęs nelauks
Ir galėsi
Su kitais
Nuodėmes ragaut...
Ech, mieloji
Nelieki ašarų
Dėl manęs.
Juk jei priverksi
Ežerą –
Paskęsi...
Bet Tu ir taip
Paskendusi
Linksmybėse,
Netikrame gyvenime.
Kada nors gal suprasi –
Tau vis dar smirda iš burnos
Tabaku.
Ak, mieloji...
tatoo
2007-12-08 12:04:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-12-08 18:48:15
Vyriškas eilėraštis. Ir vulgarumas čia man vietoj, jei priimu jį kaip vyrišką.
Anonimas
Sukurta: 2007-12-08 14:36:11
Sudomino.Tik gal iš ties truputį vulgarokas.
Anonimas
Sukurta: 2007-12-08 13:44:48
šėliojei --> šėliojai
nuodemės --> nuodėmės
šiek tiek per vulgarus. Bet blogo kvapo iš burnos metafora visai patiko. Reikėtų dar padailinti kai kur, nors mintis ir taip aiški, bet dėl raiškos pamąstyčiau, nes kūryba, tai ne gatvė, kur kalbame kaip norime.