Ak, mieloji,
Ir vėl grįžai prasigėrus.
Tau smirdi
Iš burnos.
Rūkei?
Tabako Tu
Jau neatsikratysi...

Ach, mieloji,
Nemeluok
Žinau – šėliojai
Visą naktį.
Ir su kitais
Džiaugsmingai
Nuodėmės
Tu ragavai.

Uch, mieloji,
Mano susižavėjimas
Vis dar neblėsta.
Bet jis neamžinas.
Kada nors,
Nieks Tavęs nelauks
Ir galėsi
Su kitais
Nuodėmes ragaut...

Ech, mieloji
Nelieki ašarų
Dėl manęs.
Juk jei priverksi
Ežerą –
Paskęsi...


Bet Tu ir taip
Paskendusi
Linksmybėse,
Netikrame gyvenime.

Kada nors gal suprasi –
Tau vis dar smirda iš burnos
Tabaku.

Ak, mieloji...