aš buvau viena iš tų, kurios
kai užpila ant dribsnių pieno
nulaižo molinio ąsočio snapelį
kurios nesusilaikiusios
puošia eglutes pavasarį
bet Dieve
niekam nesakiau
aš Tavimi tikėjau
šiandien mes
nukritom nuo stogo
šiandien aš –
fatališka moteris
slepiu po vokų
paklodėmis
liūdesį
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-12-05 21:47:45
Žaisminga pradžia, nuoširdžiai ir šiltai nuteikia...Todėl ir liūdesys "po vokų paklodėm" atrodo labai tikras.
Išjaustas eilėraštis. Patiko.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-05 21:20:51
"koksai paukštiškas, bet palaužtu sparnu ir nukrito" taip fatališkai nerangiai kaip ąsočio snapelis nulyso nutyso ištyso ir ištisas, ir nutiško ant didmiesčio aikštės, baltas baltas pienelio lašelis - tai tik sniegas; vaje... sninga snaigės...
:)
nu toksai belaukiant žiemuės šventos; taip atrodo. proziškas vienu škvėpimu neįkvėpus;