Kas svarbu ir kodėl šitaip rūpi...

Viskas kyla
Po truputį leidžiasi
Trupa dienos
Biriu žėručiu

Ant kalvos
Vėl prasimuša laužas
Ir delnams
Pasidaro jauku

O šešėliai
Nustoja šnarėti
Susispietę
Suguldo žoles

Mes kartu
Apie naktį tylėsim
Jie dainuos man
Begarsias dainas

Viskas kyla
Ištvinsta ir baigiasi
Nesvarbu kurioje
Plotmėje
Tik akis horizontuose
Mainosi
Begalinės tamsos gelmėse

Ir nustoji
Pulsuoti tikėjimais
Neberūpi kada
Ir su kuo
Kad tik saulė
Kas rytą
Įrėmintų
Liauną smilgą
Granito šlaite

Neskubėkim
Nevirskim į pasaką
Po žvaigždėm
Rudeninių speigų
Susibado guldydami
Rašalą
Įmantriai daugiaprasmiu
Šriftu

Nuogas lapkritis
Tvarstantis žaizdą
Lietumi sudrėkintom vagom
Vienas dygsnis
Ir šimtmetis baigiasi
Reik pridengti
Išminčių barzdom

Jeigu svarbu
Tai visgi nerūpi
Ir žinoki
Visai nesvarbu
Tai tik formos
Kabinasi
Raivosi
Tai tik šmėklos
Tikrūjų jausmų

Išsinešdinkit
Virskit į sutemas
Po šakom susisukit lizdus
Drėgnon saujon
Surankioju
Trupinius
Pamaitinti
Kas liks
Be vardų

Nusileidžia
Pakilusius kalbina
Prašo, tikisi
Stvarsto skvernų
Po žibintais
Ir vėl susitiko
Trys likimai
Skirtingų spalvų...
Toltik

2007-12-05 08:55:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-12-05 20:42:21

...taip gražiai lengvai bėga gilios mintys...patiko..,

Anonimas

Sukurta: 2007-12-05 16:25:37

grazus..mintimi..bet gal truputeli ilgokas..kai ka ismesciau, bet kiekvienas turi savo nuomone kaip kas turi atrodyt..

Vartotojas (-a): Toltik

Sukurta: 2007-12-05 10:54:10

Nu gerai, čia koreguota versija :) :

Viskas kyla, po truputį leidžiasi
Trupa dienos biriu žėručiu
Ant kalvos vėl prasimuša laužas
Ir delnams pasidaro jauku

O šešėliai nustoja šnarėti
Susispietę suguldo žoles
Mes kartu apie naktį tylėsim
Jie dainuos man begarsias dainas

Viskas kyla, ištvinsta ir baigiasi
Nesvarbu kurioje plotmėje
Tik akis horizontuose mainosi
Begalinės tamsos gelmėse

Ir nustoji pulsuoti tikėjimais
Neberūpi kada ir su kuo
Kad tik saulė kas rytą įrėmintų
Liauną smilgą granito šlaite

Neskubėkim, nevirskim į pasaką
Po žvaigždėm rudeninių speigų
Susibado guldydami rašalą
Įmantriai daugiaprasmiu šriftu

Nuogas lapkritis, tvarstantis žaizdą
Lietumi, sudrėkintom vagom
Vienas dygsnis ir šimtmetis baigiasi
Reik pridengti išminčių barzdom

Jei svarbu, tai man visgi nerūpi
Ir žinoki - visai nesvarbu
Tai - tik formos kabinasi, raivosi
Tai - tik šmėklos tikrųjų jausmų

Išsinešdinkit, virskit į sutemas
Po šakom susisukit lizdus
Drėgnon saujon surankioju trupinius
Pamaitinti kas liks be vardų

Nusileidžia, pakilusius kalbina
Prašo, tikisi, stvarsto skvernų
Po žibintais ir vėl susitiko
Trys likimai skirtingų spalvų...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-12-05 10:24:14

Labai tvirtas mintimi ir pateikimu, dėmesį patraukiantis ir išlaikantis iki paskutinės eilutės. Bet pritariu Annai - bent jau man norėtųsi paprastesnės formos, nes kūrinys išties ilgas ir brandus, o tokia forma jį vizualiai dar labiau pailgina.

Vartotojas (-a): Toltik

Sukurta: 2007-12-05 09:18:22

Jis parašytas su melodija, melodija yra kapota, su daug pauzių, bet žinoma galima ir taip kaip tu sudėliojai dėlioti, bet tada pauzių nebelieka, keičiasi skaitymo maniera.. nežinau.. ištiesų tai man nelabai svarbu pateikimo forma.. Jeigu taip labiau patinka dėkite..
Šiaip jei girdėjote yra tokia daina, nepamenu autoriaus...

Viskas kyla
Leidžiasi kyla
Laivo šmėkla
Nubėgantis tušas

Į žodynus
Sudėjusi
Tylą
Tu girdi
Kaip nevyriškai
Mušas

Mano krumpliai
Į virpančią stygą
Tavo muzika
Venom nubėga

Neįleisi manęs
Gausi ligą
Neįleisi
Nebus
Kas išgydo

Ir žudysim
Sekundes
Tik dviese
Laikrodukui
Sukruvinę
Nosį

Visą amžių
Prie kojų
Gulėsiu
Bet manęs
Niekuomet
Neužuosi