Viskas kyla
Po truputį leidžiasi
Trupa dienos
Biriu žėručiu

Ant kalvos
Vėl prasimuša laužas
Ir delnams
Pasidaro jauku

O šešėliai
Nustoja šnarėti
Susispietę
Suguldo žoles

Mes kartu
Apie naktį tylėsim
Jie dainuos man
Begarsias dainas

Viskas kyla
Ištvinsta ir baigiasi
Nesvarbu kurioje
Plotmėje
Tik akis horizontuose
Mainosi
Begalinės tamsos gelmėse

Ir nustoji
Pulsuoti tikėjimais
Neberūpi kada
Ir su kuo
Kad tik saulė
Kas rytą
Įrėmintų
Liauną smilgą
Granito šlaite

Neskubėkim
Nevirskim į pasaką
Po žvaigždėm
Rudeninių speigų
Susibado guldydami
Rašalą
Įmantriai daugiaprasmiu
Šriftu

Nuogas lapkritis
Tvarstantis žaizdą
Lietumi sudrėkintom vagom
Vienas dygsnis
Ir šimtmetis baigiasi
Reik pridengti
Išminčių barzdom

Jeigu svarbu
Tai visgi nerūpi
Ir žinoki
Visai nesvarbu
Tai tik formos
Kabinasi
Raivosi
Tai tik šmėklos
Tikrūjų jausmų

Išsinešdinkit
Virskit į sutemas
Po šakom susisukit lizdus
Drėgnon saujon
Surankioju
Trupinius
Pamaitinti
Kas liks
Be vardų

Nusileidžia
Pakilusius kalbina
Prašo, tikisi
Stvarsto skvernų
Po žibintais
Ir vėl susitiko
Trys likimai
Skirtingų spalvų...