Santrauka:
kartais visko pasitaiko po vidurnakčio...garbės žodis, taip ir buvo....
Slucko gatvėj pasiuto gaidys.
Aš brendu per minčių ražienas.
Man jos skaudžiai sielą badys,
Kai naktis pasitinka dieną.
Prasiplaučiau akis rasa
(Tik iš kur jos Vilniuj pasemsiu?)
Ir nulėkčiau kaip vėjas basa
Į gražiausiąją metų šventę.
Tik, deja, toj blizgučių grūsty
Tyliai miršta pridusintos dienos.
Užgiedok, Slucko gatvės gaidy,
Ir paskelbki pasauliui Naujieną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-05 01:55:04
labai jaukiai persiskaite... nors kurinyje issiverzia ir nemaza doze ironijos... man tai svelnus Autores sielos kalbejimas, sumises su sakaudziu nudienos realiju vertinimu... Idomus misinys. (tikiuosi, pataikiau issireiksti- uzsikerta kartais mano zodynas:)))
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2007-12-04 22:05:44
Klajunė ryškiai pakrypo į lietuviškąjį modernizmą...
Šiaip mielos dūšiai eilės.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-04 21:53:35
Mano dūšiai. radau eiles dėl savęs... Truputį kelėdines, truputį lyg ir "stabdančias" tą kalėdinę mintį. Ačiū.