Slucko gatvėj pasiuto gaidys.
Aš brendu per minčių ražienas.
Man jos skaudžiai sielą badys,
Kai naktis pasitinka dieną.

Prasiplaučiau akis rasa
(Tik iš kur jos Vilniuj pasemsiu?)
Ir nulėkčiau kaip vėjas basa
Į gražiausiąją metų šventę.

Tik, deja, toj blizgučių grūsty
Tyliai miršta pridusintos dienos.
Užgiedok, Slucko gatvės gaidy,
Ir paskelbki pasauliui Naujieną.