Mintis lyg ištiesta ranka,
tamsos labirintuos graibos,
tikėdama rasti išeitį.
Kartais,
apakintas ryškios šviesos,
jautiesi laimingas,
paskui dar labiau nematai;
vienatvės pirštai šalti paliečia,
kai lekia gatve sirenos kauksmas,
nelaimė kažkur,
gal net žmogžudystė;
į patalus kūną giliai paskandinęs,
jauti kaip aušta
lėtai be galo,
kasdieniškas, pilkas,
eilinis rytas,
taip skaisčiai
pavasario saulei
šviečiant.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-12-04 21:01:32
Pradžia patiko.
"Mintis lyg ištiesta ranka,
tamsos labirintuos graibos,
tikėdama rasti išeitį.
Kartais,
apakintas ryškios šviesos,
jautiesi laimingas,
paskui dar labiau nematai..."
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-03 23:00:28
Ir dar "pas(a)kui " 7-oje eilutėje...
kartais tokia jau būna toji kasdienybė...