Santrauka:
Dar dar dar vis kirba....
Ne lietus tai – tik aš nugarmėjau latakais į netektį:
Kai rapsodiją graudžią kaip lemiamą „viso“ girdėjau,
Nors ilgai dar mačiau tave tolstantį, tylintį, klebantį,
Nepaliekantį nieko – kas buvo, paleidai pavėjui...
Ne žiema tai – tik aš sušalau nuo ledinio laukimo,
Dar ilgai savo kiaute sudžiūvusiu gyviu tūnosiu,
Nežinodama nieko – nei kas prie tavęs šiandien rymo
Ir su kuo tu klajoji po mudviejų meilės griuvėsius?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-03 20:53:34
Jausmų griuvėsiuos skaudantis žodis klaidžioja...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-03 20:50:21
sunku ir zodzius atrasti, kad tinkamai issireiksti... siltai, sakyciau kalbama, nors ir griuvesiuose...
Anonimas
Sukurta: 2007-12-03 19:44:29
Jausmas tikras, iš širdies į širdį pataiko eilėraščio žodžiai.
Daug liūdesio juose, ilgesio daug, bet nėra skundo, ir man tai patinka. Ačiū.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-12-03 19:35:42
Meilės lyrika.
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2007-12-03 19:22:49
geram kūriniui žodžių nereikia...ačiū Jums