Santrauka:
tai labiau eksperimentinis prozos scenarijus, nei apsakymas ar novelė... Mažiau dėmesio skirkite žanro parinkimui :) iš anksto dėkoju!
Jau vis vien ar diena, ar naktis. Taip pat vienodai tūnau kampe vieną skruostą atsukusi į langą, pro kurį niekas nežiūri, o kitą – į sieną, kuri apsimeta, kad nedėbso į mane ir slepia savo akis po žalsvais apsilaupiusiais tapetais ir brolio fotografuotų paveikslėlių rėmeliais. Aš irgi apsimetu, kad jos nepastebiu. Gal tikrai taip pripratau prie ignoravimo, kad nebeatkreipiu dėmesio į jos kas dieną blunkantį žalumą, kuris kažkada mane sušildydavo.
Gal taip ir geriau, nes dar ir ją užkrėsčiau tuo maru, kuris siautėja manyje: šaudosi ir taškosi, o po to lyg niekur nieko apsimetėliškai dainuoja nei į natą, nei į taktą, o aš turiu gėdytis atseit savęs. Iš tikrųjų tai ne aš, tai nusprendžia už mane, liepia pačiai pagal jų dūdą šokti ir kitus to šlamšto mokyti. Niekam to šiuo metu nerodau. Bent taip stengiuosi išpirkti savo kasdienes kaltes. Slepiu sąvartyną savyje ir apsimetu pati esanti paslėpta tamsiame kambaryje. Žinau, kvaila.
Po maždaug aštuoniolikos valandų aš vis dar ten pat. Prie manęs prieina Plinarijus ir atsisėda priešais. Lėtai persmelkia mane žvilgsniu ir šnopuodamas, griebdamasis už strėnų kaip koks senis kamuojamas radikulito, priartėja. Niekur negaliu dingti. Juodu nutįsusiu šniūru jis vakar pririšo mane prie sienos.
Plinarijus vėl apnuogina mano pilvą, perbraukia dulkių kvapu prispangusią krūtinę ir ima glamonėti spenius. Taip maigyti, kad net žaliuoja akyse, nespėju sekti savo sąmonės ir baidausi to, ką jis gali sužinoti. Bijau kekšių, kurias jis gali išskaityti iš mano akių. Ir žudynių... o ypač verkiančių kūdikių, pamestų Alžyro šaligatviuose.
Jis patikrina mano nugarą ir pirštais paglamonėja ir kitas žemutines vietas. Bet tai ir viskas. Jokio meilumo. Plinarijus atsitraukia.
Galiausiai įsitaiso priešais ir žiūri į mano paklaikusias, vaizdų prievartaujamas akis. Mato manyje savo paties meilužes, bet, atrodo, jog jam mažiausiai rūpi. Po minutėlės spoksojimo, suvokiu, kad jo akys virsta stiklu, jos nieko nemato ir nejaučia. Net ir manęs nemato. Nei tų nesąmoningų vaizdų, kuriuos jam šoku ar reklamiškai šypsau bandydama suvilioti. Sėdi kaip pusgalvis ir rūko mano perkrautas smegenis, nors pastarosios mažiausiai jį domina. Esu tik kvailai tuštumai užpildyti.
Bet aš pririšta. Ir be jokios kitos paskirties kaip tik ištikimai tarnauti, nes jis moka už mane, tiksliau už tai, ką aš jam duodu, ką kalbu ar rodau. Neturiu paskirties, kaip tik skleisti bjaurastį, nes jis nemoka pasirinkti to, kas manyje geriausia... Kenčiu dėl to, kad esu glamonėja tiek, kiek jis pats nori, nes aš jam nerūpiu, rūpi tik dirbtinis seksualumas be jokios paslapties. Esu tik baldas, tinkantis užvaldyti tokių netikėlių kaip Plinarijus širdis.
Neturiu kitos išeities. Aš televizorė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-12-04 15:53:01
Vienas įdomesnių darbų, kuriuos teko Žolėje skaityti. :) Atviras, drąsus, erotiškas, pasąmoninis.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-04 15:52:02
Štai tiksliai suradau kaip rašosi ne lietuvių ir ne rusų kalboje; Google yra tas režisierius -Ė; daugiau jos filmų nuotraukų; (kitų) ji pati kiek suprantu ir autorius scenarijaus ir režisierius, ne tik režisierius;
Catherine Breillat ---------- Катрин Брейа. (jūs santraukoje rašote, kad tai scenarijus dabar paskaičiau; skaitydama kūrinį santraukos nebuvau skaičiusi; vis tik kino kadrais padvelkė; (kinematografija, ne teatras; )
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-04 15:32:59
Катрин Брейа.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-04 13:57:59
/jei norėsis pažiūrėti "Ž" raidės gale nereikia; taškas ten, bet neperjungiau klaviatūros, režisierė : Катрин Брейна./ (šiaip tai priskiriamas prie XX a. kino šedevrų/
ir gan neaiškiai išsireiškiau; visas jūsų geras fragmentas, o nuobodžios, jau pilstymas paskutinės dvi pastraipos pasirodo; kur jau migdo, lyg informacija kartojasi, ryškis kuriamos atmosferos, rutuliuojamų minčių ir vaizdų, apsineša monotonijos, nuobodulio, mieguistumo dulkėmis;
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-12-04 13:45:30
Primena šio tinklalapio istorijas apie (Fredus, Florestanas, ir visokių ten įdomių vardų) Irna autorius; tačiau tas pats rašoma vaikiškame rakte; kokia nors manija; kaip pas ją, kitas instinktas aprašomas pavyzdžiui : "Florestanas vagia sviestą."tik ten daugiau D. Biseto stiliuje (vaikiškam) viskas pas tą autorę, daugiau vaikiškoje linksmoje multiplikacinėje žaismėje; Tas pats (vienas iš instinktų, bet per kitą prizmę) tik kiek ištęsta nuobodu, ir tenai; nors ten kūrinys išbaigtas;
o čia tokiame jau suaugusių romano stiliuje, bet nesiskiria; Autorius Irna šiame tinklalapyje; jei įdomu paskaitysit; tačiau jūsų rašymo stiliai labai skiriasi; o bendro temos, / yra toks dalykas - instinktai; valgyti, miegoti, daugintis;/
ir kaip kas tą gyvenime atlieka, kiek reikšmės tam priduoda į kokį apvalkalą įvelka visa tai; BET reikia - namo - būsto - miegui - urvo;
darbo - maisto, skrandžiui, ir kūnui, kad miegoti ir daugintis;
trečias reikia žmonos vyrui moteriai - Žmonos; na moteriai vyro vyrui moters, kad pratęsti gyvybės formą kurią atstovauja - seksas; instinktai iš kurių daromi pinigai ir jais varijuojama, įvairiausios kultūros; kas mėgsta prabangią mašiną, kas gurmanas, o kas mėgsta seksą, netradicinį ir tradicinį ir t.t
gerai rašote, lengvai skaitosi, atrodo kaip iš kokio romano atkarpėlė, todėl toksai trūkumas; Šiaip tai kiek susismulkinta aiškinime, T.Y. ką kūrinyje "aš" - lyrinis subjektas jaučia, labai jau smulkmeniškai, ir pradeda darytis nuobodu, migdyti; Paskutinės dvi pastraipos; kažkaip snaudulys užima, bereikalinga informacija, lyg pilstymas jau; O rašote smagiai, jei tai būtų fragmentėlis, maža atkarpėlė iš kokio nors romano; Didesnio daug literatūrinio kūrinio; (paskutinės dvi pastraipos) atrodo įdomiai parašyta nereikšminga dalis kokio nors romano, kur rutuliuojama gal visai kita idėja, siužetas mintis; Kažkiek priminė, bet jau seniai, buvusio paties skandalingiausio filmo , Maskvos ir Kanų festivalyje, šio filmo dvasią; Režisierius (prancūzų) KATRIN BREIJA Катрин Брейнаж в ралях: Каролин Дюсе; Сатамон Стевнен; Рокко Сиффреди; Жанр: драма.
Žanras ; Drama; Pavadinimas Romance X; na ten labai tapybiškas filmas, labai modernūs kadrai, ekstravagantiški, žiūrovui neįprastoje vieno iš instinktų sferoje; meniškas; nors prancūzai yra meniški subtilus visada kadro paveiksle;; jis gražus akiai; paveikslai, man atrodo tame filmo didžiausias privalumas - gražus meniškas paveikslais kadre, tokie filmai apskritai būna gražūs ar geri, labai retai; tai nelengva; Labai meniški kadrai;
tai šiek tiek kažko dvelktelėjo; bet tai ne apie tai, nors gali būti; gali būti romanas ir apie tai, tereikia pasirinkti liniją minties; bet labai nedaug;
tai gi dabar atrodo tik gabaliukas;
(Jaučiasi, kad jūs turite stilių ir galite puikiai kurti - rašyti; Lyg jums tik reikia idėjų, kūrinio fabulos;)
:)