Per metų klodų perteklius ir stoką,
Per laiptus, kur už ledą slidesni,
Mes nešame gyvenimą keistoką,
Dažnai net jo paties nesuprasti.
Aprengę retkarčiais drabužį šventą
Sodiname prie stalo tarp draugų,
Mažutę laimės pilį susirentę
Iš paprastų kaip rožinis tiesų.
Palikę kaprizingus laiko vingius,
Išleidę netikrumą pro duris,
Patikriname, ar labai sulinkus
Svarbiausioji gyvenimo ašis.
Per metų klodų perteklius ir stygių,
Per laiptus, kur už ledą slidesni,
Įtempę savo meilę tarsi stygą,
Mes viens kitam už laiką svarbesni.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tylinti
Sukurta: 2007-12-05 01:51:30
Skeveldromis drėkstos vilties
Eskizą tarpinį
Paliksiu prie pradžios versmės
Lyg gražų karpinį.
Šuke karpytą iš grubaus
Dulkėto grindinio
Ranka pavargusio žmogaus-
Lemties augintinio...
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2007-12-02 23:29:35
Skaičiuojam tuos klodus
Kaip kelme rieves.
Medį vertinam jį nuvertę.
Ar turi toks skaičiavimas vertę?
Anonimas
Sukurta: 2007-12-02 22:15:02
Porą kablelių padovanosiu.
Sklandus.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-12-02 14:35:07
Silpnas. Nieko jame naujesnio ar originalesnio. Praslysta nieko nepalikęs.