Santrauka:
kad tai, ką sakė tautos balsas, neišnyktų kaip aidas
Tarp Frišingo ir Beisleino Perkūnas stovėjo
Šlamėjo jam ąžuolas savo raudas
Atrimpas ir Poklius niekados netikėjo
Kad Zničius pasaulyje gali užgest.
O žemiškos dulkės pamiršt sugebėjo
Tą amžiną ugnį tikrosios tiesos
Tik migloje išplaukusios dvasios
Ją bando užkurti mūsų sieloj.
Paukščių žvynai nutilo žvangėję
Žuvys suglaudė savo sparnus
Ir minčių tinkluose korėtuos
Stebuklinga paukštė suspurdėjo.
Griuvo dangus.
Troškulio lašai plaka akmenis
Širdis verpia meilės pasagas
Drugiai bučiuojasi žvaigždėm
Žiogai pieloms stygas derina.
Griuvo dangus.
Apynupio dvasia su kate ant peties
Braido per ilgesio smilgas.
Žemuogėm verkia dangus
Nešu Tau širdį ant kopūsto lapo
Širdin nukritusio dangaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-02 00:59:03
priverte sypsotis- pabaiga... nieko, idomiai isrutuliuota, nekasdieniskai... (ir emocijos kyla...) Ivaizdziai idomus... Reikalauja susikaupimo.
Anonimas
Sukurta: 2007-12-01 17:29:44
Daug mitologijos ir išminties
Tikra mistika ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-12-01 13:08:57
Suversiu zemuoges ant smilgu ilgesio....
Anonimas
Sukurta: 2007-12-01 09:15:00
Pabuvau vienu metu ir Dūkšto Ąžuolyne, ir lietuvių liaudies pasakoje :-)
Man tinka širdis ant kopūsto lapo, aš imu. Kartu su žiamuogėm ;-)
Puikus eilėraštis, labai patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-12-01 00:19:18
...pasakiškai skamba...įdomūs vaizdiniai...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-11-30 23:08:55
A,dabar JAU aiškiau.Ir iš vis,jei jau rašoma remiantis mitologija,būtinas(čia tik mano nuomonė)paaiškinimas prie kūrinio.
Na,dabar visai didingai skaitosi.Išskyrus tą... tą"kopūsto lapą"... :)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-11-30 23:01:57
...acha,neši man"širdį ant kopūsto lapo"tarp... Trišingo ir Beisleino ?Tai kad...aš niekad ten nebuvau
;) ,ciekse,tu,ciekse :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-11-30 22:58:00
Pirmoji Perkūno šventovė buvo Prūsų Lietuvoje, Romuvoje,tarp Frišingo ir Beisleino upių.
Atrimpas- dievas su žogaus galva,gyvatės kūnu,stovintis šalia Perkūno
Poklius- pragaro dievas šalia Perkūno.
Zničius- amžinoji negęstanti ugnis,degusi prieš Perkūną,amžinybės,pastovumo,nekintamumo simbolis,kurio jau dabar nebėra.
P.S. Lietuvių mitologija I tomas 308 pusl.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-30 22:57:55
graži linksma pasakėlė;
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-30 22:53:31
pritariu saulelei ir jos zuikeliui: nu nepažįstu aš tų herojų: Frišingo ir Beisleino, Atrimpo ir Pokliaus, ir Zničiaus... Na tundra aš... va.
Ir man todėl tik patiko nuo tos vietos, kur baigėsi šie nepažįstamieji: "Paukščių žvynai nutilo žvangėję..."
ir tik nenešk man širdies ant kopūsto lapo... Gerai?
Man geriau be kopūstų: atnešk širdį į tave nukritusio dangaus...