Santrauka:
Vieną vakarą aš ir ScoRna stebėjome Kauno žiburių atšvaitus vandenyje. Tik aš Neryje, o ji Nemune. Sugalvojome parašyti po eilėraštį apie tai. Nors abiems nebuvo įkvėpimo, tačiau nutarėme jį kaip nors prisišaukti ir spontaniškai, per keletą valandų, sukurti tekstukus. Parašėme beveik vienu metu. Kas iš to gavosi ir kaip skirtingi žmonės vertina tą patį reiškinį vertinkite Jūs. (Atvirai šnekant ScoRnos varianto aš irgi dar nesu matęs).
Kokie fantastiški kauniškiai žiburiai,
Žvelgiant nuo Žalio kalno spalio naktį.
Ir atspindžiai, ištvinę Neryje lakiai,
Gal būt į Nemuną nuplauks, o juo – į Kuršių žemę.
Ir jūra prisimins didmiesčio veidus,
Pabėgusius nuo ūžesio ir smogo.
Nerūpestingai žvelgiančius į tolius,
Tačiau dabar upe atplukdančius tik atspindžius neono.
Ir šiąnakt mano akį traukia atšvaitai
Namų langų, žibintų ir reklamų.
Po kojom Kaunas, jo šviesų gaisai
Nery plevena vėjo genamom bangelėm.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-02 01:40:05
grazus aprasymas....
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-30 14:15:42
Būtent toks vaizdas ir yra nuo to kalno;-)
Anonimas
Sukurta: 2007-11-29 19:47:35
nostalgiškas,
šiltas ir jaukus, atrodo ir pasineri į "kauniškus žiburius".
tik kliūna ritmas kaikur, daugiau jausmai, daugiau gyvenimas prisiminimais,
yra polėkis, matos, kad iš vieno atsikvėpimo rašytas
Anonimas
Sukurta: 2007-11-29 19:38:59
Tikrai fantastiški, mačiau...