o man patiko

tikrai geras; (dabar nežinau ar skaičiau jūsų kūrinių ar ne, ar komentavau ar ne; o gal komentavau komentarais, kuriuose esama informacija nebuvo palanki - teigiama kūriniui; o gal iš viso nekomentavau; o gal palankiai komentavau (kūriniui palankiai, autorių nepažystu ir net nesiruošiu lysti į jų asmeninį gyvenimą; Tik kūrinį, ir apie jame esančias mintis, pateikimą, įspūdžius nuo jo;) nepamenu dažnai pagal nikus; ) tai gi, bet perskaičius tokį kūrinį norisi paskaityti autoriaus kūrinių daugiau; ką ir padarysiu; o gal skaičiau; Kai taip yra tai kūrinys tikrai sudominantis; šiame viskas man aišku; Talpus ir pavadinimas puikus; galėjote dėti tritaškį o ne ten penktaškis; nors tai gali būti nuoroda į pradžią, t.y. Kad
CITATA "Ir kai liko pėdsakas smėly, ....." --------- jau jis ne pirmą kartą likęs iš to ieškojimo, na viltis ne kartą apleido, bet vėl pėdsaką randa ir vėl... bet jei jūs dėtumėte tritaškį, o ne nuorodą į pasaka be galo, man būtų dar talpiau; T.Y. "Kuo daugiau žinai, tuo mažiau žinai, kol sužinai tiek daug, kad žinai jog nieko nežinai" ieškojimui galo nėra, ir dar daugiau; tiesiog labai talpus ir erdvus, plius nuotaika per tą smėlį gerai, ir laikas ir kelias ir kontaktas su pasauliu, tas smėlis, visi laikosi vilties ir kai ji išsenka rasti, randa, nieko tik pėdsaką smėly, kuris vėl veda ieškoti - viltis; o iš kur tas smėlis, lyg kitų širdžių barstomas smėlis į tavo, kaip ir tu barstai ieškodamas į kitų... Vienu žodžiu smėlynų žmonės... sėjantys smėlį, kol išbyra visas smėlis - sustoja laikrodis - širdis; Ir dar šimtai "povarotų" šiame kūrinuke; Vykęs, talpus ir ta nuotaika užsiciklinimo yra; Vienu žodžiu filosofiškai apie viltį; geras pavadinimas - "Radau..."; krūva žmonių, tačiau visi vieniši, todėl ir bijo vienatvės, o tai visai kas kita; Vienatvė ir vienišumas; tik iliuzija Mes - vienatvės baimė; daug čia visko; patiko talpumu;

iekojai ir neradai-ko?
iš teksto neaišku...