Santrauka:
Adventiniai nerealūs norai
Galbūt per klaidą aš tapau žmogum,
apdovanota širdim jautria, nuoga.
Gal medžiu galėjau būt.
Svyruočiau viena sau...
Ar net lapeliu mažu,
Šermukšnio uoga...
Jei jau mane, Viešpatie, žmogum sukūrei,-
palaimink mano rankas,
kad įgautų nežemišką galią.
Kad su pagalba gerųjų fėjų,
(bet be pragaro burtų),
dovanai kiekvienam
po gražų gyvenimą sukurčiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-01 14:09:07
labai grazus ir geras noras... taip ir norisi, kad si malda- butu isgirsta... "... (be pragaro burtu), dovanai kiekvienam po grazu gyvenima sukurciau..."
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-29 23:09:07
...labai šiltas, nuoširdus ir didingai skambantis...pasiimu...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-29 14:12:01
Šviesių minčių pynė ir šviesios bei švelniai skambančios eilės - jautraus žmogučio rašytos. Man gražu.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-11-29 14:10:07
Čia labai nuoširdžios be dirbtinio įmantrumo išsakytos mintys. Ir joookio falšo čia nėra.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-29 13:27:11
parašysiu vieną žodį "falšas";
:)