Galbūt per klaidą aš tapau žmogum,
    apdovanota širdim jautria, nuoga.
    
   Gal medžiu galėjau būt.
          Svyruočiau viena sau...
             Ar net lapeliu mažu,
               Šermukšnio uoga...

    Jei jau mane, Viešpatie, žmogum sukūrei,-
      palaimink mano rankas,
        kad įgautų nežemišką galią.
          Kad su pagalba gerųjų fėjų,
            (bet be pragaro burtų),
              dovanai kiekvienam
                po gražų gyvenimą sukurčiau.