Žinoma labiausiai nervinausi dėl savo
gyvenimo vienkiemyje vėliau dėl
aplinkinių impotencijos ir tik po dar
keliolikos priežasčių pradėjau galvoti
kad aš visgi turėjau žmogų
va taip va paprastai tikrą žmogų
nešiojausi kuprinėje pustrečių metų
ir aną penktadienį kai norėjau ten įdėti
dar ką nors gražaus
kitaip tariant papildyti kolekciją
atidariau
tik chujakšt ir nubėgo
nespėjau net mirktelėti neskaitant to
kad mes dar gerą pusvalandį šnekučiavomės
galbūt net atsisveikinom
taip paprastai tikrą žmogų
nežinau ar sumedžioti ir įkalinti dar ką nors
ar prikimšti kuprinę kalnų krištolo ir užsiūti
o gal užteks tiesiog
pasikviesti kunigą ar kokį kitą juokdarį
viską jam pasakoti
verkti kad iš nosies
tekėtų sūrus šlykštimas
ir prašyti
„DAR
BENT MINUTĖLĘ PABŪK
NUVALYK“.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-11-25 19:53:44
Taip išsiskyrimo dar niekas neaprašė :) . Ištiktukas nelabai vykęs... :(
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-25 18:20:07
Gilus, su stipria minties išraiška. Bet reiktų dar padirbėt, yra redaguotinų vietų.
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2007-11-25 16:40:43
Yra gerų vietų, labai stiprių. bet tam tikri neestetiški išsireikškimai, mano galva, nepriduoda stiprumo.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-25 16:27:08
geras pavadinimas; įdomiai kūrinys susiskaito ir pamastymuose minties posūkiai netikėti kartu harmoningi; bet geras pavadinimas, gerai kūrinį įstato į reikiamą rėmą, gerąja to žodžio prasme, tinkamai apibrėžia; (yra tarpais panašus į M.Martinaičio kalbėjimą; tokioje dvasioje;)