Kas kaltas, kad atgula eilės į stalčių,
Užšąla mintis, citata tarp eilučių,
Kad veidas tik veidrody liekas toks baltas,
O knygos tau puslapiais ploja katučių
Už gerą buvimą. Už ištartą žodį,
Sustirusį žvilgsnį įremtą į kūną.
Už tykų nykimą. Kentėjimo grožį
Ir švelnų artumą, kur niekad nebuvo.
Iliuzijos bliūkšta. Ir krenta it lašas
Už palto, ant rankų, ant veido ir lūpų,
Mintis su jausmu dar akligatvy pešas,
Kol išvelka rytmetis naktį iš rūbų –
Žvaigždėtų suknelių. Kai atgula eilės į stalčių,
Sustingsta laiškai erdvėje. Nemiga tarp eilučių
Iškyla žaizdom. Atrask mano ilgesio skaičių
Tarp iksų ir kodų nematomos meilės minutės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-11-30 19:10:41
pirmas ir ketvirtas , antras is trečias posmai - atrodo lyg du atskiri eiliai, vietomis trapus, vietomis griozdiškas.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-25 17:47:09
Gražus kalbėjimas, jausmingas ir jautrus. Net ir pavadinimas byloja, kad užtenka pirmų keturių posmų.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-25 16:20:51
dar neperskaičius kvintos komentaro, ties žvaigždėtom suknelėm tariau stop... nes viskas tilpo jau iki tos vietos pasakytame... puikūs posmai..
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-25 15:55:15
Kas kaltas,
kad vaško lašėjimas
šiltas
liepsnojančios žvakės
trumpėjančia
atkarpa
lydosi kelias į laiką - į dabartį
dabartyje
gal tik
klausimas kaltas: "kas kaltas?.."
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Patiko man tas kalbėjimas, tačiau užbaigčiau šį eilėraštį tais žodžiais Citata: "Žvaigždėtų suknelių."
ir ketvirtas posmas man (kaip skaitytojui labai nereikalingu atrodo; šiame kūrinyje, kuris patiko, tik be to posmo, bet tik kelėtu žodžiu iš jo; pacitavau; tai galėtų ir sudarytiketvirtąjį posmą;)