Anksti ryte, kai visi medžiai miega,
Kai žiogas vienišas sučirškia žolėje,
Rasa, padengus žolę, skaisčiai žvilga,
Ir saulės spinduliai vos vos suspindi danguje.
Prabudęs aš kaip vienišas benamis
Išeisiu gamtai pasakyti žodžių užmirštų.
Ir brisdamas aukšta žole tarsi vandenis
Gėlių laukymėje ieškosiu paprastų.
Priskynęs aš baltų ramunių,
Atnešiu Tau, bemiegančiai saldžiai.
Ir, vos pramerkus savo melsvą akį,
Išvysi spindulius ramunių paprastų.
Šiandien juk šitaip lemta,
Tavęs skubės pasveikinti visi draugai.
Ir tarsiu tuos žodžius, juk verta
Tau laimės ir sėkmės šiandieną palinkėt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2007-11-25 14:37:35
Paskutinis posmas kvepia daugų daugiausia tostu. Arba pageidavimų koncertu. Mintis, jausmas, gal ir gražus, na savaime, kaip polinkis sveikinti ir pan, bet išpildymas šlubuoja. Pametat ritmą kartais. Ir ta eilutė apie pramerktą mėlyną akį... Kažkodėl kilo tokia neskani asociacija, kad jūsų mergaitė - ciklopas. Sėkmingai augti.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-25 14:10:27
Jausmas gražus, bet pateikimas lėkštas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-25 14:06:58
Aha, man patinka ramunės...
Ir patiko antrasis posmas...
Ir patiko rytmetinė žvilganti Rasa...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-25 12:25:25
na ką padarys lyrinis herojus, iškrenta (prieš paskutinis posmas) ir jis tada tartum tostas, tartum užrašas ant atviruko; (įsivaizduojama herojaus lyrinio scena) toksai tartum svajojimas;
Apie pinigus kalbėti nereikia, juos reikia daryti, apie meilę kalbėti nereikia, tereikia mylėti; gėles dovanoti, o ne kalbėti, kaip dabar kažkas ten akis atmerks, kokias gėles pamatys, na ir paskutinis posmas jau reklaminis;Žodžiu jis svajoklio eilėraštis; "PASVAJOJIMAS"
:)