Santrauka:
prarasdami vis tiek kažką gauname - kad ir kuprą....
aplips vėsa ir niekad neatšils
gnaibys šalčiu piktų naktų pavėsis
bet ten už upės šėls kaitri naktis
ir godžiai rankos šiluminės liesis
nebus tylu kai alps visai kita
nuo laimės šoko tik lengvai apstulbus
gal ji bus laukiama ir suprasta
pavasariais jai dovanosi tulpes
nebūsiu jau vaiduoklis prie langų
pašėlusiai kvatojąsis be proto
tu išnykai visai be skrupulų
bet aš likau tavom naktim kuprota
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-25 01:15:07
Puikiai.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-24 21:18:20
du kart naktis, negerai tie žodžiai vienas šalia kito, geriau būtų viena iš tų naktų kitu žodžiu reikšta (išreikšta) neskamba labai;
šiluminės rankos, kas (pajuokausiu, kokia nors "hidra", kurią nori uždaryti) neskamba > "godžiai rankos šiluminės liesis"
paskui jau įsibanguoja drama, jau sklandžiau skaitosi;
šis labai silpnas, lyginant su jūsų kūriniais; tiek mintiniu atžvilgiu tiek melodingumo atžvilgiu; dirbtinai sudramintas atrodo, na lyg iš skaitytojo reikalaujama emociją išgyventi, o jis toksai sausas ir viskas; kažkaip nepatraukia lyrinis subjektas; nėra svorio;
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-11-24 21:09:46
"bet aš likau tavom naktim kuprota" - puikiai, jums vienai būdnga intonacija.