aplips vėsa ir niekad neatšils
gnaibys šalčiu piktų naktų pavėsis
bet ten už upės šėls kaitri naktis
ir godžiai rankos šiluminės liesis
nebus tylu kai alps visai kita
nuo laimės šoko tik lengvai apstulbus
gal ji bus laukiama ir suprasta
pavasariais jai dovanosi tulpes
nebūsiu jau vaiduoklis prie langų
pašėlusiai kvatojąsis be proto
tu išnykai visai be skrupulų
bet aš likau tavom naktim kuprota