Santrauka:
Kartais išsiskyrimas ateina, kad ir kiek pieštukų nugraužtum.
Kalnuotom viršukalnėm nyru
Į keistą dilgiuotą miražą.
Rausvai nusidažo po kojom
Aksomas... Švelniai kutena.
Smaragdai kaip grybai uolas
Praryti, ištirpdyt sumanę.
Ranka nušienauju, – ataidi:
– Sakale, mano išgirsk.
Aš kurčia. Diktofonui
Be šešėlių, be žiežirbų...
Aš akla. Tavo prigimčiai,
Vilkolakiais plynėje siaučiančiai,
Tavo strėlėms – aš uola.
Telaksto eglių kepures
Skabydamos, tetaršo
Plaukus mazgais suraizgydamos.
Vejuos mintį nešantį aitvarą.
Skubu pasprukti, palikti
Amžinos dienos karalystę.
Kaip šuniukas, kaip inkščiantis
Niekam nereikalingas paprastas daiktas
Lapnoji. Margas plunksnas
Kabliuku kabini. Žvejoji... Nuoga.
Nuplikyta, luoša, bet laisva.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-05 02:01:14
nera paprastas skaityti... auganti emocija, kylanti... gan itempta kelione...
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2007-11-25 03:26:52
Turi būti kepures. Laksto strėlės taip. Diktofonas ir skirtas parodyti, kad lyrinio aš antra pusė labai jau nenuoširdus. Jis turi išsišokti, parodyti, kad čia ne viskas taip, kaip vaizduojama. Dėl išsklaidymo - ištęstumo sutinku. Reiks bandyt sutrumpinti.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-25 01:18:51
Įdomus, neblogai suskambėjęs, užkabinantis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-24 22:12:01
...labai gražu...į širdį įkrito...puikiai skamba...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-24 20:52:35
*
O kaip liūdnai
Narvelio paukštis žiūri
Į skriejantį drugį.
(autorius: KOBAYASHI ISSA.Vertė J.D.Žilaitytė)
mintis tokia, kaip šiame haiku, bet kaip vystyta, tai daugiau panašu į ironiją, Lyrinis herojus supančiotas laisvės idėja, nuo jos jis nelaisvas, jei tai būtų pasakyta būtų be ironijos, dabar jis labai ištęstas bet
mintiniu atžvilgiu išsklidęs;Nėra kryptingai sutelktos minties; toksai išsibarstęs;