Kalnuotom viršukalnėm nyru
Į keistą dilgiuotą miražą.
Rausvai nusidažo po kojom
Aksomas... Švelniai kutena.
Smaragdai kaip grybai uolas
Praryti, ištirpdyt sumanę.
Ranka nušienauju, – ataidi:
– Sakale, mano išgirsk.

Aš kurčia. Diktofonui
Be šešėlių, be žiežirbų...
Aš akla. Tavo prigimčiai,
Vilkolakiais plynėje siaučiančiai,
Tavo strėlėms – aš uola.
Telaksto eglių kepures
Skabydamos, tetaršo
Plaukus mazgais suraizgydamos.

Vejuos mintį nešantį aitvarą.
Skubu pasprukti, palikti
Amžinos dienos karalystę.
Kaip šuniukas, kaip inkščiantis
Niekam nereikalingas paprastas daiktas
Lapnoji. Margas plunksnas
Kabliuku kabini. Žvejoji... Nuoga.
Nuplikyta, luoša, bet laisva.