Santrauka:
Haibun yra japonų literatūros žanras – prozos ir haiku derinys, skirtas aprašyti žmogaus kasdieninio gyvenimo, kelionių ypatingus momentus. Haibun vengiama filosofinių pamąstymų ir daugiau rodoma, nei sakoma. Vienu ar keliais haiku apibendrinama aprašyta patirtis, nekartojant vaizdų ar frazių, arba pratęsiamas aprašytas vaizdas, skaitytojas nuvedamas žingsniu toliau.
Minu pedalus sporto klube. Negaliu atsiplėšt nuo vaizdo anapus lango – smulkus lietus taip užkrečiamai Neryje žaidžia smiginį. Nusibraukiu nuo kaktos prakaito lašus. Turškiančioje migloje matosi tik Gedimino pilies kontūrai, tiek tat ir didybės, atkeliavusios per amžius. Nebepastebiu šalimais judančių žmonių. Bandau akimis ieškot kažko amžinesnio, nei žmogaus rankomis sudėliotų akmenų krūva, ir vėl grįžtu prie lietaus. Kojose pajaučiu nuovargį. Nuo medžio atitrūksta paskutinis lapas ir nusklendžia upėn.
lietaus lašai ir
lapas upe taip lengvai
tiktai ne mudu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-02 01:14:12
sakyciau, toks atpalaiduojantis zanras- sveikas... bent jau atlaisvino mintis, pagavo kita linkme plaukimas... net pabaiga neapsunkinanti. Patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-02 01:12:43
savotiskai... idomiai...
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2007-11-28 00:11:34
Pradžia man nelabai.
Net nežinau kodėl.
O haiku patiko.
Prisimenu Gedimino pilį lietui dulksnojant.
Gražu. Ryškus vaizdas
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-11-26 12:06:38
Įdomus žanras.
Sklandžiai vaizdas, minčių kaita perteikti. Paskutinis akimirkos pastebėjimas į gražų haiku pavirsta.
Palieka įspūdį. Patiko.
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2007-11-24 18:32:52
kad ir kulversčia nuo kalno
nepamesk berneli balno :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-24 16:50:33
lašeliai skamba labai "išprievartautai", t.y. ne organiškai ir iš kart pasigalvoja dėl penkių skiemenų pirmoje eilutėje, dėl to; geriau lašai nė lašeliai; mano nuomone) dviprasmiškas,
viena reikšmė a) ---- kad bet kas aplinkoje taip lengvai ir sklandžiai, tik ne jie taip - jiems vis taip sunkiai, net krintantis lapas, jau nebegyvas, o vis tik lenkia juos darnoje su aplinka; ,
o kita reikšmė - mintis b) ---- viskas lengvai ir lakiai, ir tegul nors ir taip, tegul taip ir būna viskas kas nori, bet tik jokiais būdais ne jie, lyg to negalima daleisti, maždaug: " ne ne - tik ne mudu";
tokia dviprasmybė įdomi šiame tikrai gyvame haiku, rudeniškoje nuotaikoje; ji sukurta ir tas rudenyje judesys ; (jei haiku vienas, be tekstuko aukščiau tada ta dviprasmybė jame išlieka, o su tekstuku, jis - haiku, jau yra susiaurintas, t.y. prasmė nusakyta ta kuri > a) ).
gražus tekstukas, bet jis susiaurina patį haiku mintinę erdvę, jau nukreipia mintį, o be jo (tekstuko), daugiau prasmių; žiūrint kaip perskaityta yra tone, pauzėse, tokią prasmę ir gali (skaitymo tonu) suteikti, visiškai nekeisdamas nė vieno žodžio; žavus toksai, dėčiau jį atskirai, ir nerašyčiau lašeliai; geriau kažkaip, organiškiau, ir nestringa jei lašai (lašeliai gan dirbtinai.)
lietaus lašai ir
lapas upe taip lengvai -
tiktai ne mudu
rudens pabaigos judesys yra; ir nuotaika, ir mintis labai dviprasmiška ir labai konkreti, tek viena tiek kita, nors jos visiškos priešingybės savo prasme; tai įdomu; (lašeliai, žodis, man atrodo, kad gadina - atima dėmesį kitur nuo to, kad haiku nuotaika įtrauktų; juo labiau ruduo prinokusių lašų metas, ruduo lietaus metas ir net labai; net nuo šakos, nuo lapo rudeny vėjas kresteli stambius, prinokusius lašus; o jei laša prakaitas, tai tie lašai irgi prinokę, kitaip tik rasoja; čia reikia rašyti lašai; ) TIK MANO NUOMONĖ; (išsami)