Minu pedalus sporto klube. Negaliu atsiplėšt nuo vaizdo anapus lango – smulkus lietus taip užkrečiamai Neryje žaidžia smiginį. Nusibraukiu nuo kaktos prakaito lašus. Turškiančioje migloje matosi tik Gedimino pilies kontūrai, tiek tat ir didybės, atkeliavusios per amžius. Nebepastebiu šalimais judančių žmonių. Bandau akimis ieškot kažko amžinesnio, nei žmogaus rankomis sudėliotų akmenų krūva, ir vėl grįžtu prie lietaus. Kojose pajaučiu nuovargį. Nuo medžio atitrūksta paskutinis lapas ir nusklendžia upėn.

lietaus lašai ir
lapas upe taip lengvai
tiktai ne mudu