Dabar jau nebeliko nieko -
Nei pareigos, nei priedermės
Išbirome smulkiais ant sniego
Prie pat akligatvio duobės.
Tokiais smulkiais... Visi pro šalį
Praėjo vidury dienos,
Kad bent kas nors vilties lašelį,
Kad tai nebepasikartos.
O gal tai tik skeveldros sapno
Prieš saulę vartos paryčiais...
Kokia naivi saviapgaulė
Ties subyrėjusiais namais.
Dabar jau nebeliko nieko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-11-24 12:25:19
Pirmas posmas geriausias. Antras stringantis. O trečias neįtikinantis.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-24 11:46:36
Skaudus, su nusivylimu.