Dabar jau nebeliko nieko -
Nei pareigos, nei priedermės
Išbirome smulkiais ant sniego
Prie pat akligatvio duobės.

Tokiais smulkiais... Visi pro šalį
Praėjo vidury dienos,
Kad bent kas nors vilties lašelį,
Kad tai nebepasikartos.

O gal tai tik skeveldros sapno
Prieš saulę  vartos paryčiais...
Kokia  naivi saviapgaulė
Ties subyrėjusiais namais.

Dabar jau nebeliko nieko...