Santrauka:
trapecija rudens
Trapecija rudens-
diena prasideda, nešluotos gatvės,
nuskurusiais nakties kalnieriais šunys
į gatvę vizgina, moters nėra nė kvapo.
Tai laikas tarp miglų,
tarp tipstančio sapnyno kylio,
kol vėjas nesvarumo debesį po guobom glosto,
apsisuka ratu čia rytas laikrodžiais ištvinkęs,
kai sms lyčiu bekraštę dykumą pamiršęs.
Trapecija delnų –
Laikydavom kadaise duoną ajeruos,
Akis ir širdį pelenuos, rankas aukštyn pakėlę -
Kai nuo pabąlusių krantų atslinkęs vėjas
Nublokšdavo prie rudenio nešluoto gatvių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-12-06 13:56:40
Tikrų tikriausia 'poezija'- (skaityti lėtai, prancūziškai :) )
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-02 02:06:14
talpus ir labai poetiskas darbas- jei taip issireiksti galima))) Truputis ilgesio, truputis... ne vienaplanis... gilus... platus mintims...
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2007-11-24 01:44:40
Oi, tie šunys, tas nesvarumo debesis, o ir visuma - plati iki skausmo. Nėra ką pridurt, tik: puiku.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-23 18:50:40
Geometrinės figūros ne man... Sunkiai suvokiu kampą... Ir pasilydau tarp keturių trapecijos sienų... :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-11-23 16:40:49
gerai įmantrus...
:-)
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-11-23 11:14:13
Gražu. MAn šiek tiek priminė Mačernio „Vizijas“..
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-23 09:41:38
Įdomi trapecija. Poetiška, išieškota ir apgalvota.