Trapecija rudens-
diena prasideda, nešluotos gatvės,
nuskurusiais nakties kalnieriais šunys
į gatvę vizgina, moters nėra nė kvapo.

Tai laikas tarp miglų,
tarp tipstančio sapnyno kylio,
kol vėjas nesvarumo debesį po guobom glosto,
apsisuka ratu čia rytas laikrodžiais ištvinkęs,
kai sms lyčiu bekraštę dykumą pamiršęs.

Trapecija delnų –
Laikydavom kadaise duoną ajeruos,
Akis ir širdį pelenuos, rankas aukštyn pakėlę -
Kai nuo pabąlusių krantų atslinkęs vėjas
Nublokšdavo prie rudenio nešluoto gatvių...