Būna, nukrenti nuo lentynos
Ir iš tavęs pabyra sudžiūvusios gėlės.
Kartais gruoblėtom rankom jas surenka žmonės
Ir pamerkia į kavos tirščius.
Būna, čia ir nutrūksta kelionė,
Tik vazą pastato ant šaldytuvo.
Retkarčiais tos gėlės – vaistažolės,
Tad jas užpila verdančiu vandeniu.
Būna, sotus, dar mieguistas ponas
Glosto jas suprakaitavusiom kojom.
O tu ar buvai kada nukritęs nuo lentynos?
Ar iš tavęs pabiro gėlės?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-22 23:42:12
...patiko...daug gražių minčių...šiluma alsuojantys vaizdai...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-22 23:32:37
Įdomiai pafilosofuota, patiko, tik reiktų dar padirbėti prie kūrinio išraiškos - atsisakyti nereikalingų žodžių, kiek redaguoti formą.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-22 21:04:08
trapus laiškas... Svarbiausia, kad jis pasiektų gebantį jausti žmogų, o ne .... ;)
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2007-11-22 19:59:24
o tu be bumbejimo dar ka nors darai,tatoo?
Vartotojas (-a): tatoo
Sukurta: 2007-11-22 19:37:02
Nieko nesupratau ir man tai visiškai nepatiko. Ir be to, nesu toks durnas, kad nukrisčiau nuo lentynos ir iš manęs niekada nebuvo pabirę gelių, nes visų pirma- aš ne vazonas.
Ir dar- ačiū už šį mažą trumpą ir visiškai nenuostabų laiškutį.