Laiškas

Būna, nukrenti nuo lentynos
Ir iš tavęs pabyra sudžiūvusios gėlės.
Kartais gruoblėtom rankom jas surenka žmonės
Ir pamerkia į kavos tirščius.
Būna, čia ir nutrūksta kelionė,
Tik vazą pastato ant šaldytuvo.
Retkarčiais tos gėlės – vaistažolės,
Tad jas užpila verdančiu vandeniu.
Būna, sotus, dar mieguistas ponas
Glosto jas suprakaitavusiom kojom.
O tu ar buvai kada nukritęs nuo lentynos?
Ar iš tavęs pabiro gėlės?
Eleanor

2007-11-22 19:33:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-11-22 23:42:12

...patiko...daug gražių minčių...šiluma alsuojantys vaizdai...

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-11-22 23:32:37

Įdomiai pafilosofuota, patiko, tik reiktų dar padirbėti prie kūrinio išraiškos - atsisakyti nereikalingų žodžių, kiek redaguoti formą.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-11-22 21:04:08

trapus laiškas... Svarbiausia, kad jis pasiektų gebantį jausti žmogų, o ne .... ;)

Vartotojas (-a): Drile

Sukurta: 2007-11-22 19:59:24

o tu be bumbejimo dar ka nors darai,tatoo?

Vartotojas (-a): tatoo

Sukurta: 2007-11-22 19:37:02

Nieko nesupratau ir man tai visiškai nepatiko. Ir be to, nesu toks durnas, kad nukrisčiau nuo lentynos ir iš manęs niekada nebuvo pabirę gelių, nes visų pirma- aš ne vazonas.
Ir dar- ačiū už šį mažą trumpą ir visiškai nenuostabų laiškutį.