"Ach, kaip norėčiau aš sugrįžti pro amžiams užvertus vartus", kas nenorėtų :)

stiprus, net astrus darbas, nors ir...

graudus

ir aš nedrįstu,
tik... nelengvas, nelengvas, bet - pa"sakantis...

apakau.....nešu nešu namolio. Vagonas bučkių už tokį STebuklą...

Sunkus, ilgesingas klaidžiojimas tartum po praeitį...patiko antras posmas, ypač "braidai...be sėjėjo minčių..."
Stiprus eilėraštis, palieka giliai širdy.

antroje pastraipoje antra eilutė, kad tai ir iš pasakų (sniege raganos smegenys blizga, kurias žirgas derva išteptas, prie kurio ragana prikibo rankomis ir kojomis sušerdama jam per šoną) tačiau nelabai; kažkaip nusodina, įvaizdis susiveda į temą, ilgesys vaikystės, bet per daug toksai tiesmukas, na nėra netikėtumo, lyg į priekį žinotumei, kai tiek daug apie sniegą; DAUGIAU ILIUSTRATYVUS, tai kenkia; Įvaizdis iliustruojantis vaikystę, kad paskui pasakyti apie ilgesį vaikystės; Ta eilutė nelabai dėl pasirinkto iliustracinio įvaizdžio; jei tai nebūtų iliustratyvu;
O kūrinys įdomus, gražus įtraukiantis, ryškiai sukurentis tokią realybę; Įdomu skaityti kaip pasaką, kaip kūrinį, tikrai kaip kūrinį literatūrinį; Ta vieta graži ir gerai į ją suvesta "kai braidai po jį, atrodo, kad esi valkata, be namų kertės," ---- jau labai įtraukia kūrinys, atsirandi toje erdvėje, ir tik /bac/ ta iliustracija, na nusodina; dingsta ta erdvė kuri buvo sukurta ir kuri buvo įtraukusi; TODĖL TAIP IR UŽKLIUVO; ta vieta, todėl taip išsamiai apie šį trūkumą; (tik mano nuomonė)
o toliau viskas vėl labai įdomiai, vaizdžiai, gyvai įtikinamai; dar pamąstai perskaitęs: tai Teklė buvo teisi, kad šaukė, juk jautė kad iš jos kaip iš priemonės norisi patirti vaikystę;
o jeigu tokie pagalvojimai apie pačius lyrinius herojus kūrinyje gyvenusius, jį perskaičius ateina, tai reiškia, kad jie tie lyriniai herojai yra atgaivinti, įdvasinti, lyg jie gyvi turintys savarankiškus gyvenimus, lyg kūrinyje vyksta gyvenimas, lyg tai yra tie gyvi herojai paraleliniuose pasauliuose; Tai yra labai gerai - čia apie kūrinį; tai kūryba; pavykęs; šaunuolis esi;
Atrodo jei už lango vėjas gaus ilgesingai, tai bus ne ėjas, tai tik Teklės šauksmas ataidėjęs, kurį ji šaukė paryčiais kažkam, kas ilgėjosi vaikystės o ne jos; Tokia kaip legenda apie vėją (vieną iš daugelio, vėjų būna visokiausių, ) vieną iš daugelio vėjų. Gražus kaip pasaka gyva, kaip legenda; Tiek viena eilutė iliustratyvi, iliustratyvus įvaizdis iliustruojantis vaikystę; Vaikystės pačios ilgesys, dėl to, kad ji iliustruota, nesukurtas, toksai trūkumas. KŪRINYS;
(čia greičiau atrodo jau, kad autorius ilgisi vaikystės ir sukūrė gyvą pasaką legendą, apie Teklės šauksmą virtusį vėjo gaudimu, tokio ne uragano, bet klaidžiojančio vėjo gaudimu;)
:)

Stipru, geras kūrinys - svajingas vaikystės ilgesys. Labai patiko.

nedrįstu komentuoti...