Santrauka:
Nerimastinga drobė...
******
Debesys šviečia kraščiukais,
Nors audros nuskendę tenai--
Pamėlę verpetai sukas
Klastingai ir neramiai--
Palikite juodą vėją,
Tegul jis ištirpsta nakty,
Medžiai, skardžiais nuėję,
Medžiai bedugnių arti--
O baltas takelis bėga
Tai debesiu, tai žeme--
Pro šventą Pasakos sniegą
Pašaukit, kalnai, mane--
Upeliais žaliais nukeliavo
Berželių ir alksnių šilai--
Pašaukit viršūnėmis savo,
Dangaus sužeisti giliai--
Debesys šviečia kraščiukais,
Nors audros nuskendę tenai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-11-21 10:02:56
Debesys šviečia kraščiukais... kaip taikliai tapybiškai trykštantys spinduliai, už debesų pasislėpę, abibūdinti...
O baltas takelis bėga/Tai debesiu, tai žeme.../Pašaukit, kalnai, mane...Gražus ir jausmingas ieškojimas vilties...
Žavi lyrika. Skaitau ir džiaugiuosi.
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2007-11-21 00:32:24
Jūs labai lyriška moteris:))
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-20 21:23:27
Bet vis tik šviečia???? ;)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-11-20 21:09:37
Žavus savo grynumu ir gyvumu...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-20 20:46:34
Autorei būdingas peizažas. Gražus ir sklandus.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-11-20 17:59:30
Norėjau dar rašyt, bet užsivertė;
Dabar parašysiu. taigi, mano samonei labai prasmingai atrodo
Debesys šviečia kraščiukais,
Nors audros nuskendę tenai...
Visą filosofinį traktatą galima iš šito parašyti.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-11-20 17:56:16
Labai džiaugiuosi ir ypatingai:
O baltas takelis bėga
Tai debesiu, tai žeme--
Pro šventą Pasakos sniegą
Pašaukit, kalnai, mane--
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-11-20 17:54:50
Atmosferinis ir atviras. Sudomino pirmieji du posmai. Sueiliuota spalvingai.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-11-20 17:49:32
Taip. Nerimastingai...