Santrauka:
Pokalbis su mirštančiąja... kaip aš suvokiau...
Kalbėkime be žodžių daugiareikšmių,
Tiesiog kaip du bičiuliai, ištikti bėdos.
Jau, Daktare, aš tas ligas prakeikiau,
Dvejodama, ar kas manęs raudos?
Kalbėkim skauduliais apie likimą,
Apie tikėjimą ir Alberą Kamiu,
Apie žmonių – mutantų išplitimą –
Bičiuliškai, ramiai, be skrupulų.
Tiktai neklauskit, kaip šiandien miegojau?
Tamsa – tai baimės prakaito sapnai.
Aš jau seniai susiruošiau į rojų.
Kam man šalti bereikšmiai sakiniai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2007-11-19 23:19:47
Geras dramos vaizdelis išeitų perašius. Žmonių - mutantų išplitimas... Drįsčiau papriešatarauti (diskutuotina), bet čia eilėraštis, ne mokslinės tiesos. Iš tiesų įdomu, ką ir bepridursi.
Vartotojas (-a): Karsanata
Sukurta: 2007-11-19 21:39:48
O-o-oooo, sis eilerastis atejes is kitur... is kitokio supratymo... is esmes.
Jis tikras kaip gali buti tikriausias gyvenimas.
Sekmes.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-19 21:01:00
Pasiilgau Jūsų kalbėjimo...
šįsyk Jūsų lyrinis herojus - toks nekovojantis lyg praradęs viltį būtų.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-11-19 20:54:24
Kita erdvė - kitos ir vertybės. Šio kūrinio Žmogui svarbiausia Kito supratimas, išklausymas, buvimas šalia.