Kalbėkim, Daktare
Kalbėkime be žodžių daugiareikšmių,
Tiesiog kaip du bičiuliai, ištikti bėdos.
Jau, Daktare, aš tas ligas prakeikiau,
Dvejodama, ar kas manęs raudos?
Kalbėkim skauduliais apie likimą,
Apie tikėjimą ir Alberą Kamiu,
Apie žmonių – mutantų išplitimą –
Bičiuliškai, ramiai, be skrupulų.
Tiktai neklauskit, kaip šiandien miegojau?
Tamsa – tai baimės prakaito sapnai.
Aš jau seniai susiruošiau į rojų.
Kam man šalti bereikšmiai sakiniai.