Santrauka:
ar plauksi su savim lig kranto luotu
ieškoti pamesto manęs, nuo durų rakto,
Paliesčiau lietų neregiu atslinkęs -
pažvelk, žvaigždė į upę krito tyliai,
ar plauksi su savim lig kranto luotu
ieškoti pamesto manęs, nuo durų rakto,
kai nieks negaili, kai net nieks nemoka
išlaužti durų nebylių, kur merdi tiesos,
kur upė veidą slėniuos slepia naktį,
netyčia mėnuo tyruliuos kur skęsta,
kai ranką tau tiesiu, it nendrės šapą -
aš neregiu grįžtu į šaltą sapną
ir vandeniu tyru burnoju lūpoms
apsalęs syki nuo gležnos vienatvės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-02 02:14:14
....
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-11-19 22:33:47
savęsp...
Vartotojas (-a): Drile
Sukurta: 2007-11-18 20:35:05
lb geras,taip ir toliau;)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-11-18 20:30:32
Gražus, dvelkiantis gilia romantika eiliukas. :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-18 20:25:10
Už širdies sugriebė....tikrai...
laukimas liūdesiu prakalbo
Pasiūlymas:"pabūkime vaikais..."
Tavos gležnos vienatvės išsigando...
Ech tik vaikystėje į viską žiūrima paprasčiau.... Todėl taip ir parašiau... Giliai ir jautriai ir....... pamestai pasimetusiai.....