Santrauka:
žaliajam savo pragare
Žaliajam savo pragare,
kas kartą sutinku vyriškį su geltona
dulkina kepure...
Jis valgo vanilinius ledus.
Ach, vanilės kvapas tas svaigus...
Bet žaliajam mano pragare vanilinių ledų nėra!
Jie bujoja virsta migla...
Jaučiu, verkia nuoširdumas viduje...
Jį su sidarbrine grandine smaugia tiršta
beprasmybė amžina...
Žaliajam savo pragare ir vėl sutiksiu vyriškį
su dulkina kepure...
Giliai viduje, žaliose akyse...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2005-09-18 20:46:17
Hmmm. Pradžia buvo originali, tikėjausi gero darbo. Bet tas įspūdis greitai dingsta. O gaila...
Sėkmės rašant. :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-18 18:17:18
ledai bujoja? ;-) kaip tai atrodytu? ;-)
neisbaigtas darbas.
Vartotojas (-a): vila
Sukurta: 2005-09-18 18:14:19
...bukai smalsu, negi viškis kepure...?
Anonimas
Sukurta: 2005-09-18 16:48:54
banalu,girdėta,nusibodę. Rimas primityvus, padrikas minčių kratinys ir tiek.
nepaliko įspūdžio.