Pupelių kavą gėrė
Senas bravoro virėjas.
Žinai, pasakė,
Neblogai išėjo.
Per šitą vasarą
Alaus gėrėjų
Buvo daugiau
Negu pavasarį tikėjaus.
Nors ir gan šalta buvo
Ir lietaus netrūko,
Bet alų maukė tauta
Lyg padūkus.
Todėl dabar ir aš
Šalia kavos puodelio
Galiu ramiai sau laukt
Žiemos pabalusio vaizdelio.
Nors daug gentainių
Anglijon, Norvegijon pabėgo
Bet alaus kvapas
Mūs padangėj neatlėgo.
Dainuoki Lietuva.
„Ant kalno mūrai“.
Alaus puta
Neskęsta jūroj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-11-18 11:35:44
:) ramus virėjo - apdairaus biznieriaus - mintijimas. "Alaus puta neskęsta..." - tikra tiesa. :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-16 22:55:04
labai jau senobinis; greičiau smuklės kada buvo, karčiamos; kažkaip keistai derinama su dabartimi;
tokie visi geručiai -
tiktai putojantis alutis
o kur gi pragaras, kur angelai,
ne tie juk šiais norvegiškais ir angliškais laikais žmogučiai;
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-11-16 21:56:06
Patiko... noriu alaus - lengvo, saldaus ir su puta... :)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-16 20:42:22
Nebloga ironija, turinti žavesio, su aitriu šiandieninių aktualijų prieskoniu.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-11-16 19:04:10
labai optimistiskai nuteikiantis. Toks rimtas aludario vertinimas... toks zemiskai "ant koju" stovint:))) Patiko.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-16 18:36:28
O, kitoniškas Grėjus: net pasitikslinau, ar tai tikrai Grėjus.
Lengvai skaitomas ir su ironijos gaidele kūrinys... O šiaip: alų gerti per šalta jau...