Pupelių kavą gėrė
Senas bravoro virėjas.
Žinai, pasakė,
Neblogai išėjo.

Per šitą vasarą
Alaus gėrėjų
Buvo daugiau
Negu pavasarį tikėjaus.

Nors ir gan šalta buvo
Ir lietaus netrūko,
Bet alų maukė tauta
Lyg padūkus.

Todėl dabar ir aš
Šalia kavos puodelio
Galiu ramiai sau laukt
Žiemos pabalusio vaizdelio.

Nors daug gentainių
Anglijon, Norvegijon pabėgo
Bet alaus kvapas
Mūs padangėj neatlėgo.

Dainuoki Lietuva.
„Ant kalno mūrai“.
Alaus puta
Neskęsta jūroj.