Nerašyk laiškų man – neskaitysiu.
Jau ruduo. Jau nupjauti rugiai,
Ir ražienų adatom nebeišbrisiu
Į žaras, kur sudegė drugiai.
Jau ruduo. Jau klūpo žilas rūkas
Ties klampia tylėjimo gelme,
Ir akių rainelėj likęs atvirukas
Tau galbūt atspindi ne mane.
Stalčiuj miega pamirštas bloknotas.
Dar ties jo kvėpavimu budžiu.
Mūsų spalvos, rudeniu užklotos,
Rytmečiais nugelsta į medžius.
Šalnose paklydusios ražienos
Nebepins gėlių vainiko tau.
Nerašyk. Aš noriu būti vienas.
Tavęs neatmenu. Laiškų nebeskaitau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Toltik
Sukurta: 2007-12-03 16:02:42
meluoji ;) ;) :))))
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-11-16 11:44:32
Daug jausmų atspalvių išraiškinguose rudens vaizdiniuose. Labai gražus kūrinys. Maloniai skaitosi.
Manau, prasmingai nuskambėtų dainoje.
Pavadinimas savotiškai traukiantis dėmesį, tik visai neatitinka turinio:)
Labai patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-15 23:03:02
...tikrau rašys laiškus...tikrai lauki jų, tame /Nerašyk laiškų man - neskaitysiu./ toks virpantis graudžiai ilgesys...labai gražus lyriškas skambus eilėraštis,nors rudeniškas, bet labai šiltas ir spalvingas...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-15 21:51:03
Banalus? Na kaip čia pasakius, gal daugiau gražiu kalbėjimu prasiveržęs egoizmas - nerašyk, neskaitysiu, o jei tam kitam subjektui norisi rašyti? O jei jam labai skauda dėl to, kad neleidžiate rašyti?
Gražiai suskambėjo, labai gražiai.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-15 21:36:40
Man patinka toks "banalumas". Tada tiesiog jaučiu. Ačiū už jautrų eilėraštį.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-11-15 20:59:01
Geras eiliukas, miela skaityti, Jūs turite talentą rašyti... :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-15 20:50:51
"Mūsų spalvos, rudeniu užklotos," ------ ir tą dar išmesčiau, tai yra, gryninčiau ir nuo tos eilutės kūrinį; tada labai gražus;
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-11-15 20:43:40
O kai matai realiai
tai kam tada jie reikalingi - tie nerašomi laiškai...
Kas liečia eilėraštyje išsakomą mintį, ypatingai taip konkrečiai kūrinio gale (rimavimas krūpčioja) juokingai taip; o kas liečia eilėraštyje išraišką, tai patiko tiek:
"Jau ruduo. Jau nupjauti rugiai,
Ir ražienų adatom nebeišbrisiu
Į žaras, kur sudegė drugiai.
Jau ruduo. Jau klūpo žilas rūkas
Ties klampia tylėjimo gelme,
Ir akių rainelėj likęs atvirukas
Dar ties jo kvėpavimu budžiu.
Stalčiuj miega pamirštas bloknotas.
Mūsų spalvos, rudeniu užklotos,
Rytmečiais nugelsta į medžius.
Šalnose paklydusios ražienos
Nebepins gėlių vainiko..."
Jau ruduo
tada ne toksai banalus; jis lyriškas labai gražus su banalybės priemaišais; aš juos išmesčiau tuos priemaišus;
be priemaišų gražus kūrinys;
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-11-15 20:33:19
Daugiau tokių "banalių" norėtųsi :-)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-15 20:29:27
Visai nebanalus, o puikus (man)... Ačiū ir į mėgst.