. Tik atleisk.
Abejingumą skauda.
Tai ne tavo kaltė,
Kad beskalbiant skriaudą,
Akis bado dėmė.
Penkios žiemos ją klojo
Trynė, balino, šaldė,
Pavasariais tirpdė ir meldė
Švarų lapą atverst...
Tik atleisk.
Nepaleisk.
Kol dar abejingumą skauda –
„Dėmių valikliu“ pabūk, mano Drauge...
* * * * * *
Kolei laikas bejėgis – pabūsiu begėde,
Kuri atsiprašo, tik per daug prašo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-11-13 21:36:24
Patiko, skaudantis atsiprašymas. Abejingumą visada skauda.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-11-13 21:15:26
Paskutinės eilutės galėtų būti kito eilėraščio pradžia.
:)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-11-13 18:56:22
Pasigendu paslapties... Paskutinės keturios eilutės pasako daug ir atvirai. Mėgsti apibendrinti - tai tavosios kūrybos savitumas. :)
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-11-13 18:44:51
Šiltas, nuoširdus, patiko.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-11-13 16:57:25
Penkias žiemas
Beskalbiant dėmę
Ir laikas tapo bejėgiu.
...prieš Baltą lapą.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-13 13:08:14
...labai nuoširdus, šiltas, su kameriniu skambesiu...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-13 10:53:03
"...tai ne tavo kaltė,kad beskalbiant skriaudą akis bado dėmė..'-nuostabi minties išraiška