.                        Tik atleisk.
                   Abejingumą skauda.
                      Tai ne tavo kaltė,
              Kad beskalbiant skriaudą,
                     Akis bado dėmė.
               Penkios žiemos ją klojo
                  Trynė, balino, šaldė,
             Pavasariais tirpdė ir meldė
                   Švarų lapą atverst...
                         Tik atleisk.
                         Nepaleisk.
           Kol dar abejingumą skauda –
   „Dėmių valikliu“ pabūk, mano Drauge...

                       * * * * * *
Kolei laikas bejėgis – pabūsiu begėde,
               Kuri atsiprašo, tik per daug prašo...