Santrauka:
Šilinių eilėraščiai
Nelaukiu iš nuobirų nieko -
Iš jų neišauga akmuo.
O reikia jų daug,
Gal daugiau negu Dievo,
Kad žodis tautos
išgyventų tautoj...
Prie poterių miršta šventieji.
Prie plūgo artojai jau baigia ištirpt.
Savim net gimtinės, deja, neužklojau
Ir laikas ten toks,
Kad nėra kam numirt.
Rytai išrasoja,
Akmuo įsiguli,
Nei pyksta, nei verkia,
Nei kas kam dėkoja.
Tik čia, po širdim,
Kaip po kryžium motulė:
- O Dzieve Dzievuli,
Tyla užsikloję
Į atmintį virstam -
Nėra kam kalbėc...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-14 10:49:24
Puikus, su šviesiomis mintimis.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-13 21:25:32
Eilėraštis kupinas meilės ir rūpesčio, pavergė nuoširdumu. Labai labai gražu.
Ir ačiū,Pelėda, priminėt pareigą saugot, tai ką privalom išsaugot.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-11-13 18:44:29
Artimai, tiesiai į širdį. Žodžiai patys tie...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-11-13 16:42:49
Dziekui Dzievui.kad šiundzia,
Do yr Tokis PelĖda.
tai raiks pautaric,kai bus čieso.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-13 13:06:25
Pelėda, Jūsų ŠĮ eilėraštį dedu į švenčiausią savo širdies kertelę, JO visi žodžiai ant tiek nuglūdinti tyro graudulio, kad liepsnoja ŠVENTA UGNIMI ne tik virš DZŪKIJOS , bet ir viso pasaulio, kur tik plaka Lietuvos širdies lašelis...ačiū...