Santrauka:
lapkričio vėjui
Vėjau-karaliau,
negąsdink žmogaus.
Verčiau pasakyk, kaip laikais?
Ką švilpi?
Kur pasukti tu žadi?
Ko be tikslo tu plaikstais?
Keturias rankas turi,
kiekvienoj kažką laikai:
pirmoje – vyturio giesmę,
antroje – vasaros audras,
trečioje – lapkričio dalgį,
ketvirtoje –baltą pūgą.
Lapkričio įšėlęs vėjau,
ką tu išdarinėji?
Tu mirusius lapus pakilt verti,
jie plaikstos geltoni, kruvini, palši...
Nuo šalnų šermukšnio
karštas kraujas kreša,
paskutinės astros ašarėlė laša...
Bet aš – žmogus.
Tavo dalgio nebijau,
tad nurimk tuojau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-11 23:55:25
...ir man tiesiai į širdį / Tu mirusius lapus pakilti verti /Nuo šalnų šermukšnio karštas kraujas kreša/...giliai jaudinantis ir sukrečiantis iki gelmių...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-11 16:36:46
Yra neblogų lapų epitetų, bet visumoje tik pabaiga stipresnė.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-11 15:37:30
Nu nu nu tam vėjui...
Vėjui karaliui ant lapkričio sosto -
žiema baltaskarė nosį nušluosto :)
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-11-11 11:53:11
kūrinio forma įdomesnė, kadangi kūrinyje kalbama apie vėją, tai strofos primena vėjo blaškomus lapus.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-11-11 11:23:31
Odė vėjui... Pasigedau originalumo:)