. Kas ji?
Triušio kailis vilko glėby?
Girdi?
Kaip pliūpsnis tvinksnių –
Begalybe pulsuojančių žingsnių –
Smilkiniuose sudiegę,
Įelektrintom pėdom prabėga
Lopinėliais odos.
Nuo šaltos kaktos
Į delno vagelę
Drėgmė prasimuša kelią.
Rainelės akių,
Nugalėtos vyzdžių,
Spalvas užgesina.
Ir lūpos rakina
Šauksmą tunely gerklės.
Dūžiai vis tankėjantys širdies,
Išdraskę krūtinę,
Mintis ištrynė...
Tuomet baimės akys plačios
Užmerkia gyvastį pačią...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-11-11 23:46:08
Taip... vaizdingai ir įtaigiai eilėmis nupiešiai baimę.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-11-09 17:30:48
gražiai nupieštas baimės vaizdas ir galų gale-'...baimės akys plačios užmerkia gyvastį pačią...'-gražua reziumė.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-09 12:20:01
...ačiū, gilus kūrinys, patiko labai...
...Angelėli, tikrai juk Tu žinai,
Žmogus kliedės iš baimės būtinai--
O būki Tu gėle sielos arti,
Kai ji sekundžių žydi varputy...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-09 11:29:16
Sunkus, rodos, bet kurią akimirką galį plyšti nuo įtampos.