.                            Kas ji?
                Triušio kailis vilko glėby?
                             Girdi?
                Kaip pliūpsnis tvinksnių –
           Begalybe pulsuojančių žingsnių –
                 Smilkiniuose sudiegę,
            Įelektrintom pėdom prabėga
                    Lopinėliais odos.

                   Nuo šaltos kaktos
                     Į delno vagelę
               Drėgmė prasimuša kelią.
                     Rainelės akių,
                  Nugalėtos vyzdžių,
                   Spalvas užgesina.

                    Ir lūpos rakina
             Šauksmą tunely gerklės.
          Dūžiai vis tankėjantys širdies,
                   Išdraskę krūtinę,
                    Mintis ištrynė...

Tuomet baimės akys plačios
              Užmerkia gyvastį pačią...