Santrauka:
Kiekvieną kartą skaičius prasideda iš pradžios...
Ir kloniais biro pelenai,
Iš dulkių kilę prieš mėnulį.
Varvėję sienomis sapnai
Kapais kišenėje vėl guli.
O kraterius patrakęs sniegas
Ant pievų strofomis kapos.
Kai metrais čia nutįsęs miegas,
Tironas kilpoje dejuos.
Kaip autostrada šveis skaičius ruletė,
Smaugs valandas sadizmo botagu.
Nelinkęs dėdė laikas pievoje gulėti
Kiekvieną kartą pradeda šlykščiu garsu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-11-08 11:08:07
Savotiškas požiūris į laiką. Patiko eilėraštis.
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-11-07 22:19:37
Dėkuj, gan filosofinės tematikos darbas gavosi, samprotaujamuoju kontekstu:]
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-07 21:20:10
...įdomūs vaizdai...jaudinantis kūrinys...
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-11-07 20:04:46
na, juk laikrodžio rodmenys [skaičiai] prasideda visada iš naujo taip?;]
"12 kalinių" - valandos matomos ant laikrodžuo.
Žiema keičia pavasarį, taip pat vis iš naujo "O kraterius patrakęs sniegas Ant pievų strofomis kapos".
Miršta vieni "Ir kloniais biro pelenai".
Gimsta kiti "Iš dulkių kilę prieš mėnulį" .
Naktis keičia dieną ''Varvėję sienomis sapnai Kapais kišenėje vėl guli."
"Tironas kilpoje dejuos" < -- laikas.
"Kaip autostrada šveis skaičius ruletė"
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-07 19:43:43
Minties nepagavau (gal per daug gili, o gal aš pati išsekus), bet skaityti patiko...